- pramanumas
- pramanùmas dkt.
.
.
pramanumas — pramanùmas sm. (2) BŽ170; Gmž → pramanus 1: Į pramanumė̃lis jos – teip ištaisyk tu man [darželį]! Sdb. Mokslas ištiria gamtą, įteikia visokias radynas, pramanumą prš … Dictionary of the Lithuanian Language